banga

1 bangà sf. (4) 1. vėjo, laivo ar kito ko sukeltas slenkantis vandens kauburys, vilnis: Bañgos ritasi ant kranto Klp. Bangos kai triobos Pgg. Ežero skaisčios bangos liūliavo Mair. Ritos bangos paskui bangą, vilnys ūždamos riedėjo rš. O ir supyko bangų dievaitis, pakilo šiaurvėjaitis KlvD37. Kačei marios siustų (viršuje siaustų) ir bangos pakeltųsi BBPs46,4. 2. fiz. ritmiškai sklindantis judesys fizinėje terpėje: Garso bangà DŽ. Elektromagnetinės bangos J.Mat. Radijo bangos sp. Maršo garsai ritmingomis bangomis ritasi iš salės į salę rš. 3. prk. kurio nors reiškinio pasmarkėjimas, pakilimas: Streikų bangà DŽ². Revoliucijos banga rš. Emigracijos banga Rs. Krūtinę užliejo karšta pykčio banga rš. 4. iškilimas daikto paviršiuje: Kalvos šlaitas bangomis leidosi prie vieškelio rš. Stambiom bangõm sušukuok plaukus Brt. Stačią kaktą bangomis vagojo dvi gilios raukšlės rš. 5. daugybė: Banga žmonių Kos180. Didė banga musių N. ║ antskrydis: Užskrido nauja lėktuvų bangà DŽ. 6. žr. 1 bangas 1: Gražiai lyna, be bangõs, be nėko po tokių karštybių Grg. Uterninke kas buvo bangà – snigo, lijo! Slnt. Koki bangà užejo snigti! Ms. Dienomis tvankas rodo ant bangos, tai yra didžio lietaus ir krušos IM1846,13. Vėtra šėliojusi tris adynas, o paskiau banga prasidėjo I.

◊ bangõs žuvìs KII336; R, I banginis: Pilve didžuvės (bangos žuvies) BtMt12,40.